apgerti — apgerti, àpgeria, apgėrė 1. tr. nugerti iš viso indo, prižagti: Vieno žmogaus apgerto pieno nebenori kitas gerti rš. 2. tr. geriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitą: Aš jį apgėriau, apėdžiau, reiks jį… … Dictionary of the Lithuanian Language
ausuotis — ausuõtis, ė adj. (2) 1. su ausimis: Ausuõtė pelėda Š. | Gluosnis ausuotis (Salix aurita) auga drėgnuose krūmuose rš. 2. su ąsomis: Ausuõtis uzbonas Pmp … Dictionary of the Lithuanian Language
dzbonas — ×dzbonas (l. dzban) sm. ąsotis, uzbonas: Turėjo dzboną savo and peties savo BB1Moz24,15 … Dictionary of the Lithuanian Language
girotas — girotas, a adj. (1) buvęs su gira: Pirma pažiūrėk, ar negirotas uzbonas Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
laikas — 1 laĩkas sm. (4) 1. sing. fil. nuolat besivystančios materijos egzistavimo forma: Pagrindinės bet kurios būties formos yra erdvė ir laikas rš. 2. sing. trukmė, tos trukmės tarpas, matuojamas amžiais, metais, mėnesiais, dienomis, valandomis ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nunirti — 1 nunìrti intr. 1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus rš. Nuniro uzbonas į šulinę J. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble sp. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus rš. | prk.: Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į… … Dictionary of the Lithuanian Language
para — 2 ×parà (rus. пopa, brus. пapa) sf. (4) OZ39, Btrm laikas, metas: Kelkitės, jau neprimiegosit, kad atej[o] parà keltis Stk. Dabar pati parà agurkam sodint Trgn. Ligi kurios parõs reikia padaryt? Ds. Ne parõj pasėsi, ne parõj ir pjausi Žl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pičpilnas — pìčpilnas, à adj. (3b) žr. pičpilnis: Pìčpilnas uzbonas alaus J … Dictionary of the Lithuanian Language
priblerbėti — 1 priblerbėti intr. 1. triukšmingai prieiti: Ciela troba priblerbėjo Kv. 2. pribėgti, privarvėti: Pilnas uzbonas sulos priblerbėjo par naktį Kv. blerbėti; išblerbėti; pablerbėti; priblerbėti; sublerbėti … Dictionary of the Lithuanian Language